Įvairūs

Iš Harry Frankfurt interviu

Edmundas Adomonis

Iš Harry G. Frankfurto interviu Fighting Bull jo naujos knygos “Apie tiesą” proga:

Klausimas: Savo naujoje knygoje ypač kritiškai esate nusiteikęs dėl akademinio pasaulio atstovų ir jų postmodernistinių teorijų, kurios visą tiesą traktuoja kaip dirbtinę konstrukciją, o ne nepriklausomą tikrovę.

Harry G. Frankfurt: Aš esu dėstęs Jeilyje (Yale), kuris vienu metu buvo postmodernistinės literatūros teorijos centras. Derrida ten buvo. Paul de Man ten buvo. Jeilyje ir parašiau esė apie bull— [bulšitą], ir, kaip vienas fizikos profesorius sakė man, visai nekeista, kad šis esė parašytas Jeilyje, kadangi, kaip jis pasakė, juk Jeilis yra pasaulinė bull— [bulšito] sostinė.

Klausimas: Bet tikriausiai politikoje ir pramogų srityje yra daug daugiau bull— [bulšito] negu akademiniame pasaulyje.

Harry G. Frankfurt: Tikiuosi!

Klausimas: O kaip dėl filosofijos, kurią vis dar dėstote?

Harry G. Frankfurt: Manau, kad yra tam tikras bull— [bulšito] kiekis filosofijoje — žmonės apsimeta, kad turi svarbias idėjas, kai jų neturi, ir maskuoja šį faktą panaudodami daug nesuprantamos kalbos.

Dėl Jeilio didelių vilčių niekad neturėjau, nepaisant akademinės mitologijos. O šitas Frankfurto “Tikiuosi!” yra žavus ir šiek tiek ironiškas — mat su abejone.

Harry Frankfurt "On Bullshit"

Edmundas Adomonis

Kai toks respektabilus filosofas kaip Harry Frankfurt (profesorius emeritas iš Prinstono universiteto) imasi rašyti esė pavadinimu On Bullshit nesunku iš nuostabos pakelti antakius. Bet nesunku juos ir nuleisti supratus, kad ir solidžiam filosofui kantrybė gali baigtis: kaip savo rašinį pradeda Frankfurtas, “vienas iš ryškiausių mūsų kultūros bruožų yra tai, kad yra tiek daug bulšito”, o filosofui galbūt net dažniau su bulšiteriais (bullshitters) tenka susidurti negu kitiems. (Beje, Max Black yra parašęs tokį dalyką kaip The Prevalence of Humbug.)

On Bullshit pirmą kartą perskaitytas 1986 m. seminare Jeilio universitete, kur tuo metu Frankfurtas dirbo ir tais pačiais metais išspausdintas žurnale The Raritan Review. 1988 m. tai buvo įtraukta į Frankfurto esė rinkinį The Importance of What We Care About, bet visuotinu bestseleriu tapo, kai 2005 m. šis esė išleistas atskira knygele tokiu pat pavadinimu. Išversta į daugybę kalbų.

Iš tragiškų linksmybių akademiniame gyvenime

Edmundas Adomonis

Iš tragikomiškų epizodų akademiniame gyvenime: kalbėtojas kalba, klausytojai klauso, ir a) kalbėtojas kabina makaronus, b) klausytojai iš esmės nieko nesupranta, bet c) klausytojai šventai įsitikinę, kad kalbėtojas lieja išmintį giliai kapstydamas ir todėl jo reikia sušilus įtemptai klausytis ir bendrai jį sekti.

Pagalvojau, ar tik nebus šitas reiškinys susijęs su tuo, kaip formuojasi sektos.