Vienas iš gerų būdų analizuoti filosofus yra pažiūrėti, kaip jų tekstai atitinka tuose pačiuose tekstuose skelbiamą požiūrį: ar tvirtinantis, kad viskas reliatyvu ir nieko objektyviai teisingo negalima pasakyti, nebando kažką nereliatyvaus pasakyti; ar moralizavimo nekentėjas nebando moralizuoti; ar nepasitikintis metapasakojimais pats nebando kurti metapasakojimo; ar užsidarymo paradigmoje skelbėjas pats nekalba taip lyg būtų už visų paradigmų ribų; ar kovotojas su stereotipais čia pat neformuoja naujo stereotipo ir t.t. Taip galima patikrinti jų požiūrio rišlumą (t.y. nuoseklumą, neprieštaringumą). O tuos filosofus(?), kurie sako, kad jiems nerūpi joks rišlumas, galima ramiai apeiti kaip šungrybius.