Iš tragikomiškų epizodų akademiniame gyvenime: kalbėtojas kalba, klausytojai klauso, ir a) kalbėtojas kabina makaronus, b) klausytojai iš esmės nieko nesupranta, bet c) klausytojai šventai įsitikinę, kad kalbėtojas lieja išmintį giliai kapstydamas ir todėl jo reikia sušilus įtemptai klausytis ir bendrai jį sekti.

Pagalvojau, ar tik nebus šitas reiškinys susijęs su tuo, kaip formuojasi sektos.