Knygos

Iš studijuojančių logiką dažnai pasigirsta teisėtų skundų, kad naudojami mediniai teiginių ir samprotavimų pavyzdžiai, trūksta kalbinės motyvacijos, t.y. menkai kreipiama dėmesio į įprastinę kalbinę praktiką, kaip ji realiai vyksta. Tokiems smalsiems studijuojantiems galima pasiūlyti lingvisto James D. McCawley logikos vadovėlį "Everything that Linguists have Always Wanted to Know about Logic… But Were Ashamed to Ask Second Edition" (antras leidimas gerokai patobulintas), kuriame natūralios kalbos analizei iš logikos pusės skirtas pagrindinis dėmesys.

Vadovėlis parašytas visų pirma turint omenyje logikos kursą lingvistams, bet ir visiems, studijuojantiems logiką, jis vertingas, be įprastinių logikos temų, apimantis filosofinės logikos ir kalbos filosofijos temas. Tad ir filosofai čia rastų kone visų relevantiškų temų įvadinius dalykus: aibės, rūšys, lambda skaičiavimas, šnekos aktai, pokalbio implikatūra, kontrafaktiniai sąlyginiai teiginiai, fuzzy logika ir t.t. Gali būti panaudotas ir kaip žinynas, kai reikia greitai akį užmesti.

Knyga didelė, plati, nelengva – visoje Visatoje turbūt atsiras nedaug asmenų, kurie perskaitys knygą nuo viršelio iki viršelio, bet atskiri skyriai bus daug kam naudingi. O pradedantiesiems tiks pirmieji skyriai, kur pateikti baziniai terminai, predikatų ir teiginių logika. Tiesa, kaip autorius sako, skaitytojui reikėtų žinoti šiokius tokius lingvistikos pradmenis (pvz., sintaksinė analizė), bet knygoje yra duoti tam tikri įvadiniai paaiškinimai, norint galima susigaudyti, kraštutiniu atveju paieškoti nedidelės papildomos informacijos.

Vadovėlyje galite rasti ir įdomybių iš autoriaus preferuojamų idėjų, kurias verta apgalvoti, kaip antai prakeiksmai “neapribotos kvantifikacijos (unrestricted quantification)” atžvilgiu ir kt. Pastaroji idėja pirmojo leidimo pratarmėje iš viso apibūdinta netgi kaip visai nučiuožusi, “the most pernicious and perverted idea in the history of logic”:

“I have rejected (on the basis of several arguments given in chapter 6) one of the most universally accepted policies of modern formal logic, namely, that of “unrestricted quantification”. I regard that policy as the most pernicious and perverted idea in the history of logic and hold it responsible for an immense volume of pseudo-problems (particularly the alleged difficulties raised by the recognition of “nonexistent objects”) that have consumed the energies of many otherwise productive philosophers.” (p. XX)

Apskritai “neegzistuojantys objektai” filosofijoje yra pseudoproblema visais atvejais, nepriklausomai nuo kvantifikacijos problemų.

Techninė pastaba: knyga surišta taip, kad kopijavimo aparatu ją kopijuoti praktiškai neįmanoma.